žūtbū́tinas, -a. žūtbūtinis: Jis išėjo į kovą žūtbūtiną.
žūtbūtinaĩ. Žūtbūtinaĩ stengtis išlikti. Jis žūtbūtinai nori įsakinėti, valdyti. Priešais lomoje driekėsi didžiulis tuščias laukas, visas išmaltas, lyg jame žūtbūtinai būtų grūmęsi kažkokie milžinai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.