žuvė́jas, -a. -à. kas žuvauja, žvejys: Žuvėjų̃ ne vienas: vienas te žūsta, kitas te. Tėtukas sakosi esąs tai žuvė́jas, tai siuvėjas. Stvėrė žuvėjas už uodegos lydeką – nedalaikė: nuej [o] lydeka savo keliu vandeny. Prisiyrė prie kitų valčių, bet jo žuvėja, jo lauktoji, buvo išnykusi. Senai kadai paežerėj buvo gryčelė ir joj gyveno žuvėjai. Buvo boba ir diedas žuvėjas, gyveno pas marias lūšnelėj. Žuvėjaĩ žuvavo, žuvelę sugavo. Oi žūva žūva trys žuvėjėliai su šilkiniais tinkleliais. Padėkdiev, žuvėjai, mano mieli broliai, ar nesužuvot, nesuieškojot mano jaunų dienelių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.