žvaizdė́tas, -a. žvaigždėtas:
1. Žvaizdė leidos, žvaizdė́tas dangus [buvo]. Žvaizdė́ta naktis, šviesi, sniegas nu žvaizdžių spinda. Žvaizdė́ta, graži, būs graži diena. Žiemą žvaizdė́tas dangus priš šalčius. Kūčių vakarą ka jau žvaizdė́ta yra, ta sako, ka jau būs vaisingi metai. Žvaizdė́tas dangus, būs gydra, o aradija (radijas) šneka aple lytų. Kad mane imtų tas karalaitis, tai aš jam tokį sūnų pagimdyčia: saulė kakto [je],
mėnuo pakaušy, visas žvaizdėtas. Po metų ano pačiai gimė sūnus – dideliai gražus, visas žvaizdėtas. Neš jį tarnai danginiai ant sosto padėtą, o ant galvos blizg, žiba karūna žvaizdėta.
2. Kuskelaites liuob parnešti žvaizdė́tas.
3. žvaigždėtas 5: Arklys žvaizdėtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.