žvalùmas. → žvalus:
1. Atsikeli, rodos, anksčiausia – nebėr žvalùmo. Augantỹs vaikas, jam žvalùmu [i] reikia daugiau valgyt. Žvalùmas i senam pritinka. Išeis pensijon, o da pats žvalùmas. Kelionėje jis. mus visus pranoko gyvumu, žvalumu, impulsyvumu. | Baisus žvalùmas, o tokia sena karvė. Ot žvalùmas gyvulio! Baisus jų žvalùmas, tų žąsiukų. Dėl žvalùmo išmuštravoja arklį. Jos. savo gražiu, grakščiu sudėjimu, plonomis kojytėmis ir žvalumu tikėjosi visus grožiu pralenkti.
2. Staigumu mažiau laimėsi negu žvalumu. Ale tas dalykas reikalauja ypačio žvalumo ir išminties.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.