žvengìmas. žvéngimas. → žvengti:
1. Arklių žvengimas. Visur girdėjosi žmonių šneka, arklių žvengimas, ienų barškėjimas. [Stepukas] niekaip negalėjo užmiršti bėrio, kuris kasdien jį pasveikindavo maloniu žvengimu. Jo. balsas yra žvengimas. Sužvingo kumelėlė, ir Elenytė iš tolo, iš užu šimto mylių, išgirdo devynių kumelių žvengimą. Toks arklių žvéngimas – vilkai sukinėjos. Ne tiek žirgo žvengìmo, kiek bernelio verkimo. Aš pati nežinojau, kur vainikelis puolo: bus puolęs an žirgelio, pažinsiu po žvengimẽliui – bus žvengimẽlis vaiskus.
2. Žvéngimas, juokimos visų – linksmi vaikiai. Juokimos, žvéngimas, langai dreba. Ar nežinau tavo žvengìmo! Kelios [pelės] jau pilvais kočiojasi, o keptuvė tiesiog žvanga nuo žvengimo. Bet tas nuolatinis vyrų žvengimas, moterų pempiškas klyksmas.
3. → žvengti 4: Veisimosi metu galima girdėti savotišką, ilgai tęsiamą, žvengimą primenantį garsą.
apžvengìmas. → apžvengti: Leiskis [sukapojamas],
ale po sukapojimo įprašyk, kad mane išleistų ant apžvengimo kaulų tavo.
nusižvengìmas. → nužvengti
1. Varpelių garsus kartas nuo karto nustelbia rinkoje arklio nusižvengimas.
sužvengìmas. → sužvengti 1: Tvartuose atvykusius sutiko arklių sužvengimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.