x
žveng|ti, žvengia, žvengė
1. tam tikru balsu šaukti (apie arklius): žvengia žirgas lankoje. Kumelio oda ir ant tvoros žvengia (folkloras).
2. menkinamai garsiai juoktis, kvatoti: Gana jums žvengti prie stalo. žvengimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.