žvìngčioti, -ioja, -iojo.
1. po truputį žvengti: [Arkliai] žvingčioja, kanopom žemę drebina, o kad suprunkš kuris – putos debesimis į visas puses. Bėga žirgas žvìngčiodamas, padkavėlėms žybčiodamas. Jaunas eržiliukas – taip zgrebniai žvìngčio [ja].
2. žvanginti, barškinti: Rytas kilo, ana jau tvarkos – žvìngčio [ja] su puodais, bliūdais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.