žvingìnti (-ýti), -ìna, -ìno, žvìnginti, -ina, -ino
1. žvengti 1: Ot ma [no] žvavus arklys: iškėlęs galvą žvingìna. Kumeliukas laksto ir žvìngina. Vėjelis pūtė, stoinelė ūžė, o žirgeliai gražiai žvingino.
2. žvengti 1: Pririšo arklį prie tvoros ir žvingina, o pats geria ik pusiaunaktų. Bėrą žirgelį stabdino ir didžiu balsu žvingino.
3. žvengti 2: Merga nesudaro nastrų ir žvingìna kap kumelė. Ko dar̃ tu žvìngini kap arklys.
atžvìnginti. ateiti juokiantis: Jau ir jaunimas atžvìngina.
sužvìnginti. sužvengti 1: Sužvingykite žirgelius – atjoja jaunas brolelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.