žybt išt.
1. stipresniam švystelėjimui žymėti: Ž. sužaibavo.
2. staigiam veiksmui žymėti: Jis ž. per tvorą pagalį (permetė). Tik ž. jam į ausį (sudavė). Liga ž. ir prikibo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.