žyrė́ti, žỹri (žỹra), -ė́jo. spindėti: Žỹri ugnis iš įkaitintos gelžies kalant kalvė [je] J. Papūsk pirkšnis, žarija žyrė̃s. Akys žyr [i]. Sėdi kažkoks baisybė, juodas, kudlotas, didžiausias mano ratuose, iš snukio liepsna žyra…. Kaip žyra liepsnelės dangaus žiburių.
ãkys žỹra. Darbais akys mums žyra, o tu lakstai per dienas.
atsižyrė́ti atsispindėti: Leidos saulelė vakarėliuos, atsižyrė́jo pusrytėliuos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.