x
.
žytkavóti, -ója, -ójo;
1. gauti kaip naudą: Uvožok gerai tą zaplotą ir dėkavok myliausiuo Dievuo iš visos širdies, jog tavi prileido terp tokių kupčių, kurie teip kupčiaudami žytkavo [ja] daiktus neišpasakytus, tai yra už dočesną ima amžiną.
2. teikti naudą, pelną; padėti: Veltui gautas daiktas maž težytkavos. Tam šogeriuo nežytkavójo tie muno piningai. Tavo darbas nėko nežytkavós.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.