.
žyvóti, -ója, -ójo. živóti
1. valgyti: Eisim poną kavoti, to kuiliuko žyvóti. Kunigai, ponai žyvoja, niekas ant stalo nekiloja.
2. gerti: Ar tamsta arielkos nežyvoji?
pažyvóti
1. pavalgyti: Turim čionai šią dieną večerią pono mūsų Jėzuso Christuso pažyvot, kurią jis įstatė ant atminimo savo. Kas pažyvoja mano kūną ir geria kraują mano, gyvena manimp, o aš jampi. Kas tą peniukšlą pažyvos, tas gyvens ant amžių. Kame tur pažyvoti su savo mokytiniais avinelį Velykų.
2. pagerti: Gero gėrio pažyvojo, lauko purvus išvoliojo.
3. gyventi: Kap sustorojo pinigų, nereikia man, pažyvók sveikas.
sužyvóti.
1. suėsti, suvalgyti: Nei patsai svainiukas nežinojo, kai vilkas kumelėlę suživojo. Nėr ką kaltint – svotulis ir pats nežinojo, kad tamistos kumelę vilkai sužyvojo. Aš tą duoną suživojau ir tarbelę pakavojau.
2. sunaudoti: Daug aukso turėjo, ale sužyvójo kiti. Tą taboką sužyvok, savo pačią šėnavok.
užžyvóti.
1. užvalgyti: Kas tik medų užživoja, tave. minavoja. Valgymas, kurio žmonės užžyvoja, vieno est iš savęs skanumo.
2. užgerti: Jie lašinius kaštavoja, arielkėlės užžyvoja.
3. užgyventi: Idant čionai gerai turėtųsi raskažių savo, ant viso užžyvotų, o idant bagotystes surinktų.
4. vartoti, tarti: O kad teipag meldžiatės, dykų žodžių neužžyvokit, kaipo pahoniai, išmano nes, jog bus išklausyti pro daugumą žodžių savo.
5. pakęsti: Ta marčios visai užžyvóti negalia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.