žyvyti

.
žỹvyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). žìvyti.

1. maitinti, šerti: Tie seneliai ejo rinkties i vaikus žỹvijo. Parneš pieno, parneš duonos, va teip i žỹvijo mumis. Troško ansai, kursai visą svietą penėjo ir žyvyjo. Pažemėliais lekiojau, vabalėlius rankiojau, savo mielus vaikelius žyvyjau. Matai, kaip Jurgis su Jurgiene blogai verčias: neturi ir gan kuo žyvyti savo vaikelių. Žyvyk kūnelį, kad dūšelės nepamestų. Dieną naktį dirbo, tai ir turėjo kuo žỹvytis. Pasiėmęs savo vaiką i ten buvau, i žỹvijaus pas aną. Paskum tik ažaugo [sodželkos] ajerais, tai jos. ir pačios atsiranda kuo žỹvytis. Atidarė jos savo krepšius ir pradėjo žỹvytis. Galvijus išvariau į šilynus, tegu žỹvijas. Aš žyvijuosi čystu pašaru, čystą vandenėlį geriu. Tas bagočius dyvijas, iš kur biednas žyvijas. Tie bagočiai dyvijos, kuom tie vaikai žỹvijos. Kuo didiejai dyvijas, tuo (o) mažiejai žỹvijas.

2. pragyventi, verstis: Ir žỹvijos, kol smertis atejo. Daržus ravėsu, šieną grėbsu, užmokės i žỹvysuos. Tasai Jūzupas … dailidyste didžiai mandriai ir išmintingai bovijos ir žyvijos.

3. turėti naudos: Kiek ans galia žỹvyties iš to aktaro (hektaro) .

4. prašyti išmaldos: Bobutė eina, kalėdoja, žỹvija.

5. godoti: Aš mergytę myliu, širdelė [je] žỹvyju. Man džiaugsmą daro, kad žyvija mane.
atsižỹvyti

1. valgant, geriant atsigauti, pasitenkinti.

2. atsilyginti: Lig smerčiai turėsi, jau išlaikysi mane, kaip tai atsižỹvysi, tai palieku visus namus, visą turtą.
išžỹvyti. išmaitinti: Ir kaip tokiai senelei reik beišžỹvyti tokią šeimyną? Jonas atsakė: – Kogi tu, Barboryt, bėdoji – ėgi anas neišžyvys mūsų? Anas atkočis jau nebepagalėjo išžyvyt vaikelius savo. Dabar jeigu vaikai – duktė ir marti – po vieną vaiką turia, ji negalia išsižỹvyt, reikia da [r] tėvam padėt, o kaip išžyvijo penkius šešius, keturius, och, ir gyveno.
pažỹvyti. pamaitinti, pavalgydinti: Užteko i duonos, visa ko, pažỹvijo. Motinale, kuo vaikus pažỹvysi? Vargšė motinėlė, kaip tu kūdikį pažyvysi. Muno pati nebepasiduoda pažỹvijama. Pasižỹvysi i gausi eiti pri bandos. Išviriau musę, padėjau pusę, prašau, mano sveteliai, pasižyvykit, nepadyvykit. Šuniukas mokėjo prie savo pono prisitaikytie ir kasdien nog stalo pasižyvytie. I visims reikėjo pasižyvyti iš munęs. Storodamys, idant su sūneliu pasižyvyti galėtum. Ant Blovieščiaus kiaulė ant eglės maukna išvilkta pasižyvija.
prasižỹvyti. pragyventi, prasimaitinti: Ūkinykai dabar vos beprasižỹvija. Jie šįmet šiaip taip gal ir prasižỹvys. Kai prie savo žemei, tai da nors prasižyvija. Tai kogi vaikščiotie, ėgi gali ir par man su pinigais prasižyvytie.
prisižỹvyti

1. prisivalgyti: Mat par daug privalgė, par daug prisižỹvijo.

2. pasirūpinti (maisto): Voverė prisižỹvijo riešutų.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žỹvyti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo). žìvyti. <br/>1. <span class="explanation">maitinti, šerti: </span> Tie seneliai ejo rinkties i vaikus žỹvijo. Parneš pieno, parneš duonos, va teip i žỹvijo mumis. Troško ansai, kursai visą svietą penėjo ir žyvyjo. Pažemėliais lekiojau, vabalėlius rankiojau, savo mielus vaikelius žyvyjau. Matai, kaip Jurgis su Jurgiene blogai verčias: neturi ir gan kuo žyvyti savo vaikelių. Žyvyk kūnelį, kad dūšelės nepamestų. Dieną naktį dirbo, tai ir turėjo kuo žỹvytis. Pasiėmęs savo vaiką i ten buvau, i žỹvijaus pas aną. Paskum tik ažaugo [sodželkos] ajerais, tai jos. ir pačios atsiranda kuo žỹvytis. Atidarė jos savo krepšius ir pradėjo žỹvytis. Galvijus išvariau į šilynus, tegu žỹvijas. Aš žyvijuosi čystu pašaru, čystą vandenėlį geriu. Tas bagočius dyvijas, iš kur biednas žyvijas. Tie bagočiai dyvijos, kuom tie vaikai žỹvijos. Kuo didiejai dyvijas, tuo (o) mažiejai žỹvijas. <br/>2. <span class="explanation">pragyventi, verstis: </span> Ir žỹvijos, kol smertis atejo. Daržus ravėsu, šieną grėbsu, užmokės i žỹvysuos. Tasai Jūzupas … dailidyste didžiai mandriai ir išmintingai bovijos ir žyvijos. <br/>3. <span class="explanation">turėti naudos: </span> Kiek ans galia žỹvyties iš to aktaro <span class="explanation"> (hektaro) </span>. <br/>4. <span class="explanation">prašyti išmaldos: </span> Bobutė eina, kalėdoja, žỹvija. <br/>5. <span class="explanation">godoti: </span> Aš mergytę myliu, širdelė [je] žỹvyju. Man džiaugsmą daro, kad žyvija mane. <br/><b>atsižỹvyti</b><br/>1. <span class="explanation">valgant, geriant atsigauti, pasitenkinti. </span> <br/>2. <span class="explanation">atsilyginti: </span> Lig smerčiai turėsi, jau išlaikysi mane, kaip tai atsižỹvysi, tai palieku visus namus, visą turtą. <br/><b>išžỹvyti</b>. <span class="explanation">išmaitinti: </span> Ir kaip tokiai senelei reik beišžỹvyti tokią šeimyną? Jonas atsakė: – Kogi tu, Barboryt, bėdoji – ėgi anas neišžyvys mūsų? Anas atkočis jau nebepagalėjo išžyvyt vaikelius savo. Dabar jeigu vaikai – duktė ir marti – po vieną vaiką turia, ji negalia išsižỹvyt, reikia da [r] tėvam padėt, o kaip išžyvijo penkius šešius, keturius, och, ir gyveno. <br/><b>pažỹvyti</b>. <span class="explanation">pamaitinti, pavalgydinti: </span> Užteko i duonos, visa ko, pažỹvijo. Motinale, kuo vaikus pažỹvysi? Vargšė motinėlė, kaip tu kūdikį pažyvysi. Muno pati nebepasiduoda pažỹvijama. Pasižỹvysi i gausi eiti pri bandos. Išviriau musę, padėjau pusę, prašau, mano sveteliai, pasižyvykit, nepadyvykit. Šuniukas mokėjo prie savo pono prisitaikytie ir kasdien nog stalo pasižyvytie. I visims reikėjo pasižyvyti iš munęs. Storodamys, idant su sūneliu pasižyvyti galėtum. Ant Blovieščiaus kiaulė ant eglės maukna išvilkta pasižyvija. <br/><b>prasižỹvyti</b>. <span class="explanation">pragyventi, prasimaitinti: </span> Ūkinykai dabar vos beprasižỹvija. Jie šįmet šiaip taip gal ir prasižỹvys. Kai prie savo žemei, tai da nors prasižyvija. Tai kogi vaikščiotie, ėgi gali ir par man su pinigais prasižyvytie. <br/><b>prisižỹvyti</b><br/>1. <span class="explanation">prisivalgyti: </span> Mat par daug privalgė, par daug prisižỹvijo. <br/>2. <span class="explanation">pasirūpinti (maisto): </span> Voverė prisižỹvijo riešutų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.