x
akceñtas [lot. accentus — kirtis]:
1. žodžio arba sakinio kirtis;
grafinis kirčio ženklas (akūtas, gravis, cirkumfleksas);
2. negimtąja kalba ar tarmiškai kalbančio žmogaus tarties savotiškumas, atsiradęs dėl gimtosios kalbos arba tarmės įtakos, pvz.: lenkavimas, dzūkavimas;
3. muz. kūrinio kurio nors garso arba akordo pabrėžimas (sustiprinimas, pailginimas, tembro paryškinimas);
žymimas ženklais >, ∧ arba santrumpomis sf, fz, sfz;
4. išskiriantis, apibūdinantis, ryškesnysis elementas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.