x
anuitètas [vok. Annuität < lot. annuitas]:
1. metinė įmoka skolai ir palūkanoms dengti;
2. kapit. valstybės paskola, duodanti kreditoriui kasmetines pajamas (rentą), pamažu dengiančias pagrindinę skolos sumą ir palūkanas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.