x
artikuliãcija [lot. articulo — aiškiai tariu;
skaidau]:
1. kalbos padargų (liežuvio, lūpų, minkštojo gomurio, balso stygų) padėtis ir judesiai, tariant kalbos garsus;
2. muz. garsų formavimo būdas dainuojant arba grojant, pvz.: staccato, legato;
3. anat. sąnarys.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.