asimiliãcija [lot. assimilatio — supanašėjimas]:
1. biol. maisto medžiagų pavertimas sudėtingesne organizmo medžiaga;
su disimiliacija sudaro organizmo medžiagų apykaitą (metabolizmą);
anabolizmas;
2. lingv. gretimų arba arti vienas kito esančių garsų artikuliacijos supanašėjimas;
vienos fonemos skiriamasis požymis, pvz.: „t" duslumas, nukeliamas j gretimą fonemą, pvz.: skardųjį „b" ar „g", dėl to ši virsta kita fonema, pvz.: dusliuoju „p" ar „k";
3. etn. etninės grupės ar tautos susiliejimas su kita, perimant pastarosios kalbą, kultūrą, papročius;
4. naujų žinių įtraukimas į turimą žinių sistemą;
5. individo įsijungimas j grupę, perėmimas jos priimtų nuostatų;
6. magmos ir ją supančių uolienų sąveika: tirpsta, lydosi uolienos, dėl to keičiasi ir magmos sudėtis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.