x
beicúoti [↗ beicas]:
1. dažomą pluoštą arba audeklą, medieną, metalą apdoroti beicu;
2. beicais naikinti grybinius, bakterinius ir virusinius ligų pradus augalų sėklų paviršiuje arba viduje.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.