dáika [angl. dike, dyke — užtvara, akmeninė siena], geol. aplinkines uolienas nuožulniai kertantis geol. kūnas, kurio priešinės sienelės beveik lygiagrečios.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.