x
deflèktorius [lot. deflecto — nukreipiu į šalį]:
1. vėdinimo įtaisas į išorę iškišto vamzdžio gale orui siurbti iš patalpos;
veikia traukos principu;
2 kreiptuvas — įtaisas dujų, skysčio, birių medžiagų, garso bangų srauto krypčiai keisti;
3. magn. prietaisas magn. kompaso deviacijai matuoti ir naikinti;
4. ciklinio greitintuvo, pvz.: ciklotrono, sinchrofazotrono elektrodas, nukreipiantis pagreitintas daleles į taikinį ar tiriamąjį objektą;
5. elektroninio oscilografo plokštelė, kreipianti elektronų spindulį.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.