x
dezertỹras [pranc. déserteur — bėglys, išdavikas]:
1. asmuo, savavališkai pasitraukęs iš kar. dalinio arba vengiantis atlikti kar. prievolę;
2. asmuo, vengiantis atlikti pilietinę ar visuomeninę pareigą.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.