dūma

dūmà [sl.]:
1. ukr. tautosakos žanras — epinis lyrinis istorinės (kartais socialinės) tematikos poezijos kūrinys, rečituojamas su kobzos, bandūros, lyros akompanimentu;
artima rusų bylinai;
labiausiai buvo paplitusi XVII a.;
2. lenkų poezijos žanras — epinis lyrinis eleginių intonacijų, dažn. istorinės arba meilės tematikos kūrinys;
artima baladei, labiausiai buvo paplitusi XVIII a. pab.— XIX a. pr.;
3. Rusijoje — valdžios organas, pvz.: bojarinų, miesto, valstybės dūma.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: dūma

Įrašas
Paaiškinimas	dūmà [sl.]: 1. ukr. tautosakos žanras — epinis lyrinis istorinės (kartais socialinės) tematikos poezijos kūrinys, rečituojamas su kobzos, bandūros, lyros akompanimentu; artima rusų bylinai; labiausiai buvo paplitusi XVII a.; 2. lenkų poezijos žanras — epinis lyrinis eleginių intonacijų, dažn. istorinės arba meilės tematikos kūrinys; artima baladei, labiausiai buvo paplitusi XVIII a. pab.— XIX a. pr.; 3. Rusijoje — valdžios organas, pvz.: bojarinų, miesto, valstybės dūma.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.