x
džãtaka [< skr.], sen. indų lit. rūšis — pasakėčių, pasakų, buitinių ir avantiūrinių apysakų pobūdžio proziniai su eiliuotais intarpais kūriniai pali kalba;
seniausieji jų įeina į budistų kanoną „Tripitaka" (V—II a. pr. m. e.).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.