x
empirejus [gr. empyros — ugninis]:
1. sen. graikų kosmogonijos požiūriu — viršutinis dangaus sluoksnis, pilnas ugnies;
dievų būstinė;
2*. aukštybė;
pleventi empirėjuose — skrajoti dausose, svajoti, fantazuoti.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.