x
enkomendèr‖as [isp. encomendero — pavedimo vykdytojas], XVI—XVIII a. Ispanijos kolonijų kolonistas ispanas;
~o vad. globai buvo atiduodami indėnai, privalantys mokėti jam duoklę, eiti lažą jo kasyklose ir dvare.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.