fariziejus

fariziẽjus [gr. pharisaios < hebr. perūšim — atsiskyrusieji]:
1. žmogus, priklausęs Judėjos rel. polit. srovei, gynusiai smulkiųjų ir vidutinių žemvaldžių, pirklių ir amatininkų interesus (II a. pr. m. e.—II m. e. a.);
pasižymėjo uždarumu, daugiau rūpinosi išoriniu religingumu;
2*. veidmainis, šventeiva.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: fariziejus

• Gairės: Politikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	fariziẽjus [gr. pharisaios < hebr. perūšim — atsiskyrusieji]: 1. žmogus, priklausęs Judėjos rel. polit. srovei, gynusiai smulkiųjų ir vidutinių žemvaldžių, pirklių ir amatininkų interesus (II a. pr. m. e.—II m. e. a.); pasižymėjo uždarumu, daugiau rūpinosi išoriniu religingumu; 2*. veidmainis, šventeiva.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.