x
gladiãtorius [lot. gladiator < gladius — kardas], sen. Romoje — rungtynių dalyvis (vergas, karo belaisvis ar pasmerktas nusikaltėlis), kovojęs amfiteatro arenoje su kt. gladiatoriais arba laukiniais žvėrimis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.