verg|as, vergė, verg|as, vergė
1. istor. pono nuosavybėje esantis, nelaisvas, beteisis žmogus: vergo darbas. vergų prekyba.
2. prk. kas neturi veikimo laisvės, vykdo kieno valią: Savo
įgeidžių vergas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.