x
heliotròpas [gr. hēliotropion — pasisukantis kartu su Saule arba į Saulę]:
1. bot. psn. raukšlius — žolė arba puskrūmis Heliotropium, paplitęs tropinio ir subtropinio klimato juostose;
vaistinis augalas, turi eterinių aliejų;
2. eterinis aliejus;
vart. parfumerijoje;
3. geod. instrumentas matuojamai krypčiai nustatyti;
turi veidrodį, nukreipiantį saulės spindulių pluoštą į kt. geod. punktą, kuriame teodolitu matuojami kampai;
4. mineralas, žalia su raudonomis dėmėmis chalcedono atmaina;
pusbrangis akmuo.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.