x
inèrcija [lot. inertia — nejudrumas, neveiklumas]:
1. materialiųjų kūnų savybė išlaikyti santykinę rimtį arba tolyginį tiesiaeigį judėjimą, jei kūno neveikia išorinės jėgos arba jos viena kitą kompensuoja;
2. neveiklumas, aktyvumo nebuvimas, pasyvus pasidavimas kam nors.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.