inkubãcija [lot. incubatio]:
1. sen. graikų ir romėnų paprotys palikti ligonius nakčiai šventovėse miegoti ant paaukoto gyvulio kailio, kad per miegą jie gautų iš dievų patarimų, kaip atgauti sveikatą;
2. naminių paukščių kiaušinių perinimas inkubatoriuose;
3. med. laikas tarp žmogaus apsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių atsiradimo;
4. mikroorganizmų auginimas termostate;
5. med. neišnešioto kūdikio priežiūra specialiai sudarytomis sąlygomis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.