kauzatyvas

kauzatỹvas [lot. causativus — priežastinis], lingv. veiksmažodžio forma, reiškianti, kad subjektas ne pats veikia, o verčia atlikti veiksmą, pvz.: gr. „phobeō" (priverčiu bijoti, baidau) — „phebomai" (bijau).

Gairės: Lingvistikos terminai

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kauzatyvas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	kauzatỹvas [lot. causativus — priežastinis], lingv. veiksmažodžio forma, reiškianti, kad subjektas ne pats veikia, o verčia atlikti veiksmą, pvz.: gr. „phobeō" (priverčiu bijoti, baidau) — „phebomai" (bijau).