x
konsekrãcija [lot. consecratio — pašventimas]:
1. katalikų vyskupo, abato įšventinimas;
2. bažnyčios, altoriaus, varpų, liturginių indų pašventinimas;
3. mišių dalis, per kurią duona (ostija) ir vynas, pagal katalikų dogmatiką, paverčiami Kristaus kūnu ir krauju.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.