konsonantinis

konsonánt‖as [lot. consonans (kilm. consonantis)]:
1. priebalsis;
2. neskiemeninis garsas;
~ais gali būti tiek priebalsiai, tiek ir balsiai, jeigu jie nesudaro atskiro skiemens, pvz., liet. i, u dvibalsiuose — vaikas, laukas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'konsonantinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	konsonánt‖as [lot. consonans (kilm. consonantis)]: 1. priebalsis; 2. neskiemeninis garsas; ~ais gali būti tiek priebalsiai, tiek ir balsiai, jeigu jie nesudaro atskiro skiemens, pvz., liet. i, u dvibalsiuose — vaikas, laukas.

konsonantinis

#