x
konsteliãcija [lot. constellatio — žvaigždžių padėtis]:
1. ↗ konfigūracija (3);
2. kurio nors dalyko, reikalo padėtis;
susiklosčiusios aplinkybės.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.