konstrùkcij‖a [lot. constructio — sustatymas, sandara], ko nors sudėtinė dalis: 1. statinio kolona, santvara arba sudėtinių dalių grupė, kuriai būdinga tam tikra apibrėžta paskirtis (laikančiosios ~os), vienoda medžiaga (gelžbetoninės ~os), toks pat gaminimo būdas (monolitinės ~os);
2. mašinos, įrenginio, mechanizmo, detalės sandara;
3. lingv. sintaksinis vienetas, turintis būdingų morfologinių, sintaksinių ir semantinių ypatybių;
pvz., absoliutinė, nominatyvinė, ergatyvinė Δ.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.