kultivãtorius [pranc. cultivateur < lot. cultivo — dirbu (žemę)], padargas žemei purenti, piktžolėms naikinti, miner. trąšoms įterpti.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.