x
labiodentãlin‖is [lot. labium — lūpa + dens (kilm. dentis) — dantis], lūpinis dantinis — tariamas, apatinę lūpą priartinant prie priešakinių viršutinių dantų, pvz., ~iai priebalsiai (f, v).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.