lūp|a
1. vienas iš dviejų burnos angos kraštų: Viršutinė, apatinė lūpa Plonos, storos lūpos. Prikandęs lūpą klauso. Arklys atvėpė, nukabino lūpą.
2. bot. lūpažiedžių ir kai kurių kitų augalų žiedo dalis
(labium). lūpą krimsti (būti susirūpinusiam). lūpą patempti (pakabinti) (taisytis verkti). lūpas sučiaupti (nutilti). lūpas tampyti (taisytis verkti). Pienas nuo lūpų nenudžiūvo (apie jauną, neprityrusį žmogų). Puse
lūpų (neaiškiai, užuominomis) pasakyti. Už lūpos užmesti (kiek užvalgyti ar išgerti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.