x
mahatmà [skr. mahātma(n) — didžioji siela]:
1. induizmo mitologijoje — pasaulio dvasia, dieviškasis antžmogis;
2. Indijoje — žymių, ypatingai gerbiamų asmenų titulas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.