dvasia

dvasia
1. kvėpiamas oras, kvėpimas, kvėpavimas, kvapas: Kalba, dvasią gaudydamas. Šaltis dvasią ima, gniaužia. Vos gaudo, atgauna dvasią. Taip dvokia, kad net dvasią traukia. Be dvasios
parkrito. Paskutinę dvasią išleido (mirė). Pėrė, dvasios pasiklausydamas (smarkiai).
2. psichinės žmogaus jėgos kaip veikimo akstinas: Kovos d. Tvirtos dvasios žmogus. Kelti kovotojų dvasią. Dvasios
penas.
3. prk. tikroji prasmė, esmė: Kalbos d. Laiko d. Įstatymo d.
4. fil. individe koncentruota visuomeninė sąmonė.
5. mitologijoje, religijoje ir idealistinėje filosofijoje - bekūnė, dievinama
esybė, būties tvarkytoja.
6. bažn. siela, vėlė: Dvasios vedžioja. Vaikšto kaip d. be vietos. Nė (gyvos) dvasios (visai nieko). Pikta d. (velnias).

• Sapnininkas: Dvasia

• Gairės: Zoologijos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	dvasia 1. kvėpiamas oras, kvėpimas, kvėpavimas, kvapas: Kalba, dvasią gaudydamas. Šaltis dvasią ima, gniaužia. Vos gaudo, atgauna dvasią. Taip dvokia, kad net dvasią traukia. Be dvasios parkrito. Paskutinę dvasią išleido (mirė). Pėrė, dvasios pasiklausydamas (smarkiai). 2. psichinės žmogaus jėgos kaip veikimo akstinas: Kovos d. Tvirtos dvasios žmogus. Kelti kovotojų dvasią. Dvasios penas. 3. prk. tikroji prasmė, esmė: Kalbos d. Laiko d. Įstatymo d. 4. fil. individe koncentruota visuomeninė sąmonė. 5. mitologijoje, religijoje ir idealistinėje filosofijoje - bekūnė, dievinama esybė, būties tvarkytoja. 6. bažn. siela, vėlė: Dvasios vedžioja. Vaikšto kaip d. be vietos. Nė (gyvos) dvasios (visai nieko). Pikta d. (velnias).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.