x
majorãtas [lot. majoratus < major — vyresnysis]:
1. nuosavybės paveldėjimo sistema, pagal kurią visas turtas tenka vyriausiajam sūnui arba vyriausiajam giminės asmeniui, ppr. vyrui;
2. dvaras, paveldėjimo keliu atitenkantis vyriausiajam giminės asmeniui.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.