mana

manà1 [gr. manna < hebr. mān]:
1. pagal Bibliją — stebuklingas maistas, kritęs iš dangaus keliaujantiems per dykumą žydams;
2. kerpės, kurių gniužulas neprisitvirtinęs prie substrato, dėl to vėjo pakeliamas ir toli nunešamas;
3. kai kurių augalų, pvz., Fraxinus ornus, Tamarix mannifera, sultys, kietėjančios ore;
jose yra cukrų, alkoholio manito.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: mana

Įrašas
Paaiškinimas	manà1 [gr. manna < hebr. mān]: 1. pagal Bibliją — stebuklingas maistas, kritęs iš dangaus keliaujantiems per dykumą žydams; 2. kerpės, kurių gniužulas neprisitvirtinęs prie substrato, dėl to vėjo pakeliamas ir toli nunešamas; 3. kai kurių augalų, pvz., Fraxinus ornus, Tamarix mannifera, sultys, kietėjančios ore; jose yra cukrų, alkoholio manito.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.