x
marabùtas [pranc. marabout < arab. murabit], vid. amžiais — musulmonų kar. rel. brolijos, gyvenusios įtvirtintuose vienuolynuose, narys;
musulmonų šventasis Š. Afrikoje;
pamaldus žmogus, atsiskyrėlis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.