x
modalùmas [pranc. modalité < lot. modus — matas, būdas;
nuosaka], lingv. kalbėtojo požiūris į pranešamąjį dalyką, dažn. į jo santykį su tikrove;
gali būti tvirtinimo, būtinumo, abejojimo, netikrumo, spėliojimo, galimumo Δ;
jis reiškiamas nuosakomis, t. p. intonacija, leksinėmis priemonėmis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.