x
monopòlis1 [gr. monopōlion < monos — vienintelis + pōleō — parduodu]:
1. išimtinė asmens, asmenų grupės ar valstybės teisė veikti kurioje nors srityje;
2. būklė, situacija, faktiškai leidžianti kuriam nors asmeniui arba organizacijai veikti tam tikroje srityje be konkurencijos.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.