x
vienintel|is, vienintelė
1. tik vienas: Vienintelis sūnus. Vienintelis kelias, rūpestis, maistas. vienintelė viltis. vienintelį kartą tesirgau.
2. visai vienas: Ten sėdi vienintelis berniukas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.