x
nomenklãtorius [lot. nomenclator < nomenclatio — vadinimas vardu, išvardijimas]:
1. sen. Romoje — vergas, kuris lydėdavo savo poną gatvėje ir sakydavo sutiktųjų vardus, pranešdavo paduodamų valgių pavadinimus;
2. senovinis kurios nors srities terminų, įžymių žmonių sąrašas;
katalogas, inventoriaus sąrašas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.