oracija

orãcija [lot. oratio — kalba, pranešimas]:
1. sen. Graikijoje ir Romoje — apgalvota, specialiai sukonstruota (pagal retorikos principus) kalba, kuria stengiamasi įtikinti klausytojus, paveikti jų jausmus ir valią;
prakalba;
2. tautosakos žanras — humoristinė prakalba, sakoma per vestuvių, kalendorinių švenčių, darbo apeigas.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: oracija

Įrašas
Paaiškinimas	orãcija [lot. oratio — kalba, pranešimas]: 1. sen. Graikijoje ir Romoje — apgalvota, specialiai sukonstruota (pagal retorikos principus) kalba, kuria stengiamasi įtikinti klausytojus, paveikti jų jausmus ir valią; prakalba; 2. tautosakos žanras — humoristinė prakalba, sakoma per vestuvių, kalendorinių švenčių, darbo apeigas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.