x
paladinas [pranc. paladin < lot. palatinus — rūmininkas]:
1. V. Europoje ankstyvaisiais vid. amžiais — karaliaus palydos riteris;
vėliau — šaunus riteris, ištikimas karaliui arba damai;
2*. ištikimas riteris;
asmeniui arba idėjai ištikimas žmogus.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.